krotkos

×krõtkos (l. kratka) sf. pl. (2) 1. grotų pavidalo užtvaras, sietas: Birs par krotkas į skrynę S.Dauk. Komendotą ant krotkomis gyvą kepino S.Dauk. Idant par krotkas nelįstų S.Dauk. 2. eilės stulpelių ar grotų pavidalo užtvara bažnyčioje prieš altorių, baliustrada: Visi žmonys suklaupė pri krotkų Slnt. Pavyskupis turės katedro[je] už krotkomis sostą M.Valanč. Eiti už krotkas M.Valanč.